Mano Dienoraštis
Gegužės 15 diena.
Labas visiems,
Man vis dar labai blogai, esu laikoma dirbtinoje komoje, nes esu prijungta prie galybes visokiu aparatu, kurie palaiko širdies darbą ir padeda man kvėpuoti. Jau nuo pirmadienio balansuoju ant ribos, kol kas organizmas nekovoja, nors kraujas jau po truputi pradeda atsigauti.
Si sekmadieni, gegužės 17 diena, 6 val. vakaro, Lemonto bažnyčioje bus laikomos mišios, kad aš pasveikčiau. Aš iš visos širdies norėčiau visus jus pakviesti ir kartu pasimelsti už mano sveikatyte. Iš anksto visiems jums dėkoju.
Gegužės 5 d
Jau penkios dienos praėjo nuo kamieniniu ląstelių transplantacijos…Oi, oi kaip man sunku ir kaip blogai aš jaučiuosi. Tos paskutines procedūros dar labai pavojingos tuo, kad pažadina visus miegančius virusus organizmo viduje. Man labai nepasisekė, nes atsibudo ir pradėjo kenkti kraujyje tūnojęs virusas, su kuriuo labai sunku kovoti. Taigi jau kelinta para mane kankina labai aukšta temperatūra, nuo kuriuos prasideda traukuliai, jokie vaistukai nepadeda. Šiandien dar daktarai nusprendė persviesti plautukus, nes jie nori žinoti, ar nėra ko nors ten.Taigi dar liko ištverti 5 labai kritines dienas ir naktis, o tada gal pradės gėrėti, nes turėtų pradėti stiprėti kraujas, nes dabar visi mano kraujo rodikliai yra lygus nuliui. Linkėkite man sveikatytes, o mano tėveliams stiprybes viską ištverti, nes jiems ypatingai sunku matyti mane šitaip kenčiančią. Ačiū už palaikymą
Balandžio 26d.
Labas, visiems, pagaliau atėjo taip ilgai lauktas pavasaris, sužaliavo žolytė, visa gamta bunda…O aš jau nuo ketvirtadienio ligoninėje. Prasidėjo baisiausias ir pavojingiausias gydymo etapas. Penktadieni pradėjo man leisti trijų rusiu vaistus, chemija, ir tai truks savaite, o po to iškart darys kamieniniu ląstelių transplantacija. Pokolkas jaučiuosi neblogai, nes vaistukai savo juoda darba pradės dirbti tik už keliu dienu. Ir aplamai buvau labai atsigavusi ir sustiprėjusi. Paskutine savaite prieš chemija jau ir vėl bėgiojau, krėčiau visokius pokštus, netgi, prisiminiau, kad moku juoktis ir žaisti. Oi, ciut nepamiršau, man gi ataugo blakstienos! Tokios tamsios ir tankios, kaip pas kino žvaigždę…Taigi, esu visiškai pasiruošusi keliauti savo sunkųjį kelia toliau.
O jūsų visu prašau palinkėti man sveikatytes, o mano tėveliams daug daug jėgų, kuriu jiems prireiks mane slaugant. IKI
Balandžio 8d
Labukas visiems, ilgai nerašiau, nes visa ta laika laukiau ir, kartu su mamyte meldėm dievuliuką, kad atidėtų man paskutine chemija ir kamieniniu ląstelių transplantacija. Nes man reikia daugiau laiko, kad galėčiau sustiprėti ir sukaupti daug jėgų tam baisiausiam etapui. Praeita savaite kiekviena diena kursavau į ligonine, nes man darė visus įmanomus tyrimus. Turiu jums labai geru naujienų, auglys visiškai išnyko, vėžinių ląstelių, kad ir kaip stropiai daktarai ieškojo, Nerado! Bet jie vis tiek turi suleisti paskutine chemijos doze ir persodinti ląsteles, kad vėžys negrįžtu atgal. Dar gera naujiena-pradėjau vaikščioti ir labai daug valgyti. Tik nuo viso gydymo pastoviai jaučiu dideli skausmą, dar kadangi esu mažytė, tai net nesugebu pasakyti kas man skauda, tai tik verkiu ir rėkiu, o manoji šeimynėlė net nežino ką daryti. Bet greičiausiai čia nuo chemijos, nes ji suardo viską: pradedant vėžinėmis ląstelėmis ir baigiant visomis gerosiomis. Taigi Velykas sutiksiu namie. Ir jums visiems linkiu linksmu Velykų, gražių margučių ir, kad greičiau ateitu pavasaris. IKI
Jau antra savaite as vel ligonineje. Namuciuose pabuvau tik viena diena, pakilo temperatura ir vel isdundejome atgal. Jau dabar ligonine man kaip tikrieji namai, nes per paskutini pusmeti kaip ir pastovi gyvenamoji vieta. Buvau labai silpna ir paliegusi. Jau istisas savaites nieko nevalgau, temperatura pastoviai laikosi, ir niekas nezino kodel. Turbut, kai zmones serga sia baisia liga, kiekvienas organizmas reaguoja kitaip. Esu labai uzkimusi, nes visa laika, kai turiu jegu, verkiu, o kai visiskai pasilpstu, tada tik dejuoju. Siandien jau valgiau kukuruza ir geriau jogurtuka, ir dar kraujas nuo 0 pakilo iki 0,4(sveiku zmoniu 1000 per vieneta). Cia kalbu apie baltuosius kraujo kunelius. Kazko si karta jie, pasiuteliai, visiskai nenori kilti. Bet as kovoju didvyriskai, tik labai labai pavargau. Gal jau kita savaite jus visi isgirsite, kad man viskas gerai, kad as jau namie ir vel visi galesime nors trumpam atsipusti, nes pati pavojingiausia ir baisiausia procedura dar priesaky. Palinkekit man jegu ir sekmes, as zinau, kad viska istversiu ir jus visus pakviesiu svesti su manimi. Aciu visiems
As pagaliau namie! Atlaikiau operacija ir dar viena baisu chemijos seansa. Beveik visa menesi praleidau ligononeje. Buvau tiek isibauginus, kad visa ta laika praleidau lovoje, kaip prikalta prie pagalves. Mamytei net neisejo manes pasodinti. Visi jau buvo pradeje galvoti, kad as uzmirsau kaip reikia vaikscioti. Bet kiek man dziaugsmo buvo kai grizau namo! Jau buvau pamirsusi, kaip atrodo mano namuciai. Dabar vel po truputi bandau judeti, nes namie jauciuosi saugi ir niekas manes nebeskriaus. Bet manes laukia dar vienas, pats stipriausias ir pavijingiausias chemijos seansas ir kamieniniu lasteliu transplantacija. Bet iki to laiko turiu visiskai sustipreti, kad sugebeciau atsilaikyti. Nes paskutine chemija visiskai suardys mano krauja ir jis pats nebeatsistatys, todel ir tures man isodinti mano lasteles, kurias daktarai turi jau paeme ir uzsalde. Trys savaites po sios proceduros bus kritines, nes mano imunitetas bus lygus nuliui. Ir dar cia ne viskas. Po viso to dar 100 dienu teresiu gyventi kaip siltnamyje. Negalesiu valgyti visiskai jokiu vaisiu ir darzoviu, jei pvz. atidarysim nauja sviesto pakeli, tai ta sviestuka gales man mamyte duoti tik ta karta, sekanti karta, kai nores uztepti man duonytes rieke, tures imti nauja. Tai galite isivaizduoti, kaip bus sunku. Bet kol kas turiu daug valgyti ir atsigauti, nes esu labai nusilpusi ir sukudusi. Tai tokios mano naujienos. Bet siai dienai dziaugiuosi, kad operacija buvo labai sekminga, viskas susikloste kuo geriausiai, o ateity dar ilgas ir sunkus kelias pasveikimo link. Bet su jusu maldomis ir gerais linkejimais keliausiu toliau ir dekoju dievuliui, kad man dave tokius rupestingus ir ranku nenuleidziancius tevelius ir broliuka Agniu. Visiems didelis, didelis ACIU
Labas visiems,
Siandien pirmadienis, vasario 23d. Jau praėjo trys dienos po operacijos, laikausi si ryta puikiai. Tik kažko pilveli skauda. Vakarykšte diena nebuvo tokia gera, visu pirma , neaišku kodėl, labai sutino mano kojytes, o vakare pradėjo kristi temperatūra ir kraujo spaudimas.Temperatūra nukrito iki 35 laipsniu pagal Celciju, o spaudimas- 34/73. Mamyte labai išsigando, kad miegodama nenumirčiau ir sukele ant koju visa ligonine. Bet, ačiū dievui, paryčiui viskas normalizavosi ir sis rytas jau daug linksmesnis. Jau galiu pradėti valgyti, tai vel turesiu kaupti savo jėgas, nes, jei viskas bus gerai, daktarai planuoja penktadieni pradėti sestaji chemijos terapijos seansą. Turiu pasistengti sustipreti. Dar karta aciu už linkėjimus ir maldas.
Ką tik mane parvežė iš operacines, pasibaigė labai sudėtinga operacija, kuri truko apie 5 val. Laimei mane operavo labai geras chirurgas, kuris mamytei pasakė, kad operacija praėjo puikiai. Jis sugebėjo pasalinti visa auglį, tik atsitiko nenumatytas dalykas- tas pabaisa auglys buvo apsivijęs mano šlapimo kanalą. Tai daktarui neliko nieko kito, tik nukirpti ta kanaliuką ir išrauti ta pabaisa lauk. Tada buvo iškviestas kraujagyslių specialistas, kuris susiuvo ta kanalą ir man iš inkstu išvedė drena. Dabar teks su maišelių prie šono gyventi 6 savaites. Šiaip dar neatsigaunu , nes leidžia vaistus nuo skausmo ir mane migdo, esu intensyvios slaugos skyriuje prijungta prie daugybes aparatu. Atrodau labai apgailėtinai ir baisiai, mamyte vos nenualpo, kai mane tokia pamate, bet aš kovoju iš visu jėgų toliau ir Jusu visu prašau siusti man savo gerus linkėjimus ir melstis, kad greičiau atsigaučiau. Ačiū
Šiandien sekmadienis, sausio 4 diena, baigėsi pati košmariškiausia savaite mano gyvenime. Kaip išdardėjau Kalėdų naktį į ligonine, taip dar ir dabar negaliu iš jos ištrūkti. Visas tas 10 dienu labai kankinausi, nebegalėjau net sedeti,o apie vaikščiojimą net nebekalbu.Nuo antibiotiku įsimėtė kažkoks grybas man i organizmą, tai visai pasilpau. Savo mamyte ir teveli buvau mirtinai išgąsdinusi, nes tokios manęs jie dar nebuvo mate.Negalėjau miegoti nei diena nei naktį, tai tik verkiau, kol praverkiau visa savo balsą, išvis nieko nevalgau jau kokios dvi savaites. Bet turiu jums ir geru naujienų, nes šiandien jau pabandžiau vaikščioti, sekasi sunkiai, nes esu silpna, bet jau atsirado noras žaisti ir išmiegojau visa naktį. Jau pradėjau stiprėti ir žadu greitai atsigauti, juk aš privalau pasveikti,jau ko gero kita savaite jums rašysiu, kad man viskas gerai,ir pasimirs visos tos baisybes. Geru jums nauju metu ir iki susitikimo kita savaite.
Gruodžio 25d.
Visu pirma norėčiau pasveikinti visus, didelius ir mažus, su Kalėdomis. Ir norėčiau palinkėti, kad visų Jusų svajonės ir troškimai išsipildytų, kad būtumėt sveiki ir laimingi.
O aš laikausi neblogai, atkentėjau dar vieną baisią chemiją, pabuvojau ligoninėje, bet Kalėdų sulaukiau namie.Tai dar viena dovana man ir mano šeimynėlei. Aplamai, Kalėdos stebuklų metas, bet šios šventės man tikrai ypatingos ir geros, ir nelabai… Nelabai, nes labai sunkiai sergu, o geros, kad anksčiau aš net nesuvokiau kiek aplink mane gerų žmonių… Kiekvieną dieną prie durų randu dovanelę ir ne tai svarbiausia, svarbiausia, kad Jūs manęs nepamirštate ir visaip palaikote, linkite man sveikatytes ir stiprybes. Ačiū Jums labai labai…
Labas visiems,gyvenu tiesiog puikiai, tiesa chemija,kuria turejo daryti praeita savaite,atidejo iki gruodzio 17d.,nes buvo labai nusilpes mano kraujas ir ,gydytojai nusprende,kad reikia leisti mano organizmui pailseti.Tai per si laika labai daug valgiau ,sustiprejau,laksciau po namus kaip prisukta.Netgi vel turiu savo zandukus…Ruosiuosi rytojui…Daktarai sake,kad si karta vel leis labai stiprius vaistukus ir ,kad gali prasideti visokie kraujavimai,netgi mano pacios sisiukas gali nuesti kiaurai mano oda,tai truputi baisu,bet turiu kenteti ir viska istverti.Gerai tik ta baisioji chemija truks tik tris dienas ir tikiuosi per Kaledas buti namie,labai prasau jusu visu pasimelsti uz mane,nes tai tikrai man labai padeda.Ir dar noreciau atsiprasyti,kad mano dienorastis veluoja,as zinau,kad jus visi norite zinoti kaip man sekasi,bet esme tame,kad kol mano laiskuciai pasiekia jus,jie turi pirma pasiekti Lietuva,nes labai geras zmogus Lietuvoje sukure mano puslapi ir iki siol jis vis dar dirba,kad jus visi galetume pasiskaityti kaip as laikausi.Taigi kol naujienos apie mane apkeliauja puse pasaulio ir dar tas laiko skirtumas…tai ir veluojam…Bet vel ir dar karta labai jums visiems aciu,nes geriausias dalykas,kuri as patyriau,yra tai,kad jus visi esat neabejingi mano ligai ir nelaimei,labai dziugu jausti,kad mes,as ir mano seimynele,esame ne vieni.Aciu
Gruodžio 8 d.
Šiandien pirmadienis, aš jaučiuosi nekaip. Niekaip negaliu atsigauti nuo paskutinio chemijos seanso,tikrai jis buvo labai sunkus…Ir gruodžio 10d prasideda sekantis, nežinau, kaip reikės ištverti. Nes su kiekviena chemija mano jėgos vis senka ir senka. Man labai reikia jūsų geru linkėjimų ir tikėjimo, nes tikiu, kad mintys materializuojasi ir stebuklas tikrai įvyks.Gera naujiena – tai kad valgau nesustodama, turbūt noriu atsivalgyti į prieki, nes tikrai žinau, kad už keliu dienu nieko negalėsiu net į burna paimti.Vakar pasipuošėm eglute, tik aš visai neturėjau jėgų net pasidžiaugti, bet tikiu, kad mano gyvenime bus dar daug Kalėdų, tai aš tada ir atsigriebsiu. Geros savaites jums visiems, o aš parašysiu kaip man sekasi. Ačiū!!!
Gruodžio 4 d.
Aš vėl ligoninėje. Prieš savaite pasibaigė trečiasis ir labai sudėtingas chemijos ciklas, kuris išsunkė labai daug mano jėgų. Visa savaite visiškai nevalgiau, tik geriau vandenuką. Visa ta laiką mane labai pykino ir buvo taip bloga, taip bloga,kad mamyte po dešimt kartu per diena turėjo keisti mano patalyne. Visas tas dienas buvau pikta, kaip 10 širšiu, nes visiškai jaučiausi bejėgė ir gulėjau lovoje,negalėjau ir net nenorėjau vaikščioti.Bet turiu ir geresniu naujienų… Šiandien ligoninėje man perpylė kraują ir prilašino trombocitu, tai nuo pat ryto puoliau reikalauti valgyti, tik nelabai noriu žaisti ir eiti pasivaikščioti. Nuo gulėjimo jau visi kauleliai skauda, tai mamytes visa laika prašau pamasažuoti man nugaryte. Nors ir labai suliesėjau per si laika, bet šiandien atrodau jau daug geriau, turbūt jūsų visu geri linkėjimai man padeda. Ačiū dar karteli visiems
Labas visiems, esu labai pavargusi ir iškankinta. Ketvirtadieni ir penktadieni labai dideli ir baisus aparatai siurbe mano krauja ir bande atskirti kamienines ląsteles. Visa laika buvau gydytoju prieziuroje, nes jie,aparatai, labai galingi, o as dar mazute ir procedūra labai rizikinga, nes galejo istraukti per daug kraujo, tai abi dienas negalėjau net vaikščioti, nes buvau prijungta prie lasiniu ir kraujo maišeliu. Ir čia dar ne viskas…Penktadienio nakti prasidėjo trečiasis chemijos seansas. Si karta man leidžia keliu labai stipriu vaistu kombinacija,tai gydytojai jau is anksto mus nuteike, kad bus labai sunku.Kas dvi valandos tikrina ar gerai funkcionuoja mano inkstukai, nes sie vaistai turi labai dideli salutini poveiki. Jau antra diena nieko nebevalgau, nes mane labai pykina ir esu labai didele pikciuke. Jaučiuosi silpna ir net nebežinau ko noriu. Visa savaitgali tevelis pranešiojo ant ranku, gerai kad jis toks didelis ir stiprus, tik neįsivaizduoju, kaip mane nesios mamyte…
O visiems noreciau palinkėti geros padėkos dienos ir skaniu kalakutu. Aciu visiems už rūpesti ir parama.
2008 m. lapkričio 15 d
Štai ir dar viena savaite… Aš jaučiuosi daug geriau, negu daktarai buvo mus visus nuteikė.Visa savaite praleidau namie, nes ligonines neprireikė, buvau linksma, guvi ir, tik kartais pavargus. Valgiau viską iš eiles ir buvau labai gera mergaite. Tik ketvirtadienio kraujo tyrimai buvo ne kokie, tai penktadieni teko vykti į ligonine pasipildyti savo kraujo atsargas. Ateinanti ketvirtadieni manęs laukia sudėtingesnė procedūra-daktarai nori iš mano kraujo čiulpu paimti kamienines ląsteles, kurias jie užšaldys, ir kai baigsis visas chemijos seansu ciklas, persodinti jas atgal, kitaip tariant, daryti transplantacija. Taigi turėsiu būti visiškai izoliuota, negalėsiu net išlipti iš lovos. Neįsivaizduoju kaip mamyte mane nulaikys. Dar karta visiems labai didelis ačiū už visokeriopa parama,jus visi man labai svarbus ir visi man labai padedate. AČIŪ!
Štai ir dar viena savaite, aš laikausi tiesiog puikiai tik trečiadienį naktį strimgalviais išdardėjom į ligoninę, nes sukilo temperatūra. Bet, atlikus visus tyrimus, paaiškėjo, kad tik kraujyje visiškai nebeliko baltųjų kūnelių, tai yra visiškai nėra imuniteto. Tai dėl to ir ta temperatūra … Bet aš šaunuolė. Visi daktarai nustebę, nes jie nežino, kad man padeda Jusu geri linkėjimai ir maldos. Ateinančia savaite vėl chemijos kursas, bet aš ištversiu. Svarbu tik, kad neprikibtu jokia bacila, bet mama mane labai saugo, net jokiu draugu neįsileidžiam, pakalbam tik telefonu. Ačiū dar karta visiems už palaikymą ir geras širdis. Iki kito susirašymo…
Štai ir vėl aš jums rašau. Šiandien baigėsi antrasis chemoterapijos kursas. Ji ištvėriau daug lengviau negu pirmąjį, todėl, kad, kaip sako mano mamyte, Jus visi už mane meldžiatės ir linkite sveikatytes. Tik šiandiena jaučiausi nekaip ir, netgi, nevalgiau savo mėgstamiausiu ledu. Šiandien Halloween šventė ir mamyte mane papuose Mickey Mouse kostiumu, tik kažkodėl nesinori šiandien net saldainiu. Labai norėjau į lauka, šiandien labai šilta . Važiuojant i ligonine Mačiau savo supynės ir prašiau mamytes sustoti, nes labai jų pasiilgau,bet mama nestojo,nes as negaliu pasigauti net menkiausios infekcijos-tada man butu labai,labai blogai…ech, bet ligoninėje turiu kita mėgstamą užsiėmimą – važinėtis su lašeline. Aš užlipu ant jos, o mama mane veža per koridorius. Gal daktarai irgi norėtu pasivažinėti, bet jie negali, juk jie dideli. Dar ligoninėje visiems labai patinka mano mėlynos akytes ir, aišku, kepurytes, kurias keičiu kaip kojines, po kelis kartus per diena.Tik va, mano blakstienos irgi baigia iškristi. Jos buvo tankios ir ilgos, netgi trukdė man mirksėti, o dabar, be jų daug šviesiau, nes niekas neužstoja šviesos. Štai penktadienis jau baigiasi, dar liko praleisti 2 val. ligoninėje,nes daktarai sumanė man sulašinti kraujo,tikiuosi nelabai pasiutusio,o tai grizus namo taip pašokdinsiu savo namiškius…Šiam kartui pakaks-plunksna nudilo ir rašalas baigiasi…Atia.Bye bye.
Po 10 dienų praleistų ligoninėje, man leido važiuoti namo. Jau antra diena nebeturiu temperatūros ir pagaliau, visu džiaugsmui, noriu valgyti. Valgau labai daug, nes turiu pasisotinti už tas 12 dienų, kai išvis nevalgiau. Tik gaila, kad tik tris dienas galėsiu pailsėti, nes pirmadieni vėl prasideda chemija ir vėl visa savaite turėsiu kursuoti namai-ligonine, bet gal ši karta, išsisuksiu lengviau, nes esu labai graži ir linksma mergyte, nors ir be plaukučių…
Spalio 20 d.,2008.
Jau praėjo visa pilna savaite nuo pirmojo chemijos seanso ciklo. Aš jaučiuosi nekaip, visiškai nieko nevalgau ir, netgi negeriu. Žinau, tai nelabai gerai, bet man labai skauda burnyte, nes nuo vaistu susidarė žaizdelės. Ir dar ta temperatūra niekaip negali susinormalizuoti, greičiausiai tai tokia nelabai gera mano mažo kūnelio reakcija į chemija. Bet aš laikausi ir kovoju, ir jėgų man reiks labai daug, nes čia tik pradžia. Užvakar pradėjo kristi mano plaukučiai,tai tėtis vakar juos nuskuto, bet aš nenusimenu, nes mama ir brolis Agnius pripirko man labai juokingu kepuryčių, po kuriomis netgi galiu pasislėpti kai ateina labai nemylimi daktarai. Tai taip aš gyvenu…
